- triaunyti
- 1 triaũnyti, -ija, -ijo šnek. 1. tr., intr. J, E(Krs), DŽ, FrnW, NdŽ, On su garsu, godžiai valgyti ar ėsti, graužti, krimsti, triaukšti: Vaikai triaũnija žalius obalius Ėr. Žiemo[je] atsinešam obalių nuo aukšto i triaũnijam Mžš. Obuolį kad triaũnija, net jam ausys linksta Srv. Ko čia triaũniji žalius vaisius, da pilvu apsirgsi! Grž. Tai kad triaũnija riešutus, net gražu žiūrėt Pn. Netriaũnyk riešutų – dančius sugadinsi! Krkn. Jis sausą duoną triaũnijo Rm. Kad triaũnija duonos plutą kaip koks arklys Jnšk. Kada jis išmoks žmoniškai valgyt, o tai triaũnija kaip alkana deglė Ukm. Kiaulė žalias bulbas triaũnija Šmn. Šuva kaulą nusitvėręs ir triaũnija Pg. Katė peles triaũnija Pšl. 2. tr. godžiai gerti: Tai da arbotos! Gali triaũnyt pieną! Slm. Kad triaũnijau tai triaũnijau iš čielos puodynės pieną! Ssk. Kad triaũnija pieną kaip jaučiukas PnmR. 3. ts. apgaudinėti: Tai gražiai jis tave triaũnija, kaip lapė vilką Ukm. \ triaunyti; atsitriaunyti; ištriaunyti; patriaunyti; pritriaunyti; sutriaunyti
Dictionary of the Lithuanian Language.